Tiesiog rinkinukas Rusijos Imperijos suvenyrinių-pažintinių kortelių – anais laikais būdavo gan populiarus dalykas, tegul ir efemeriškas, bet įdomus. Viso tame 1856 rinkinyje buvo 82 kortelės, o čionai jums tos, kur lietuviai minimi. Išskyrus Augustavo guberniją, kur kažkodėl lietuvių nerasta, nors žinia gi, kad ten buvo tikras lietuviškumo židinys. Bet užtat lietuvių tais laikais matyt buvo pilna Minsko gubernijoje, bent jau jei tikėsim pačia tų pačių kortelių duomenimis. Kas kelia kai kokių minčių apie visokius senus gyventojų surašymus ir šiaip etnografinius duomenis.
Gyventojai: lenkai, žydai, rusai, vokiečiai ir totoriai. Viso 547,319 gyventojai.
Pramonė – laivyba, audimo fabrikai, odos pramonė, arklininkystė. Didžiausi miestai – Suvalkai, Augstavas, Kalvarija, Lomža, Marijampolė, Seinai.
Gyventojai – gudai (baltarusiai) ir lietuviai. Be to, gyvena dar lenkai, žydai ir totoriai. Viso 907,100 gyventojų.
Auginami grūdai, tabakas, linai, medus, apyniai, yra sodų, fabrikų, o taip pat Druskininkai su mineraliniais vandenimis. Didžiausi miestai – Gardinas, Slonimas, Volkovyskas, Sokolka, Balstogė, Bielskas, Pružanai, Kobrinas, Lietuvos Brasta.
Gyventojai – bendrai lietuviai ir žemaičiai ir dalinai rusai, lenkai, vokiečiai totoriai ir žydai. Viso 915,500 gyventojų.
Daug miškų, bitininkystė, linai ir ežerai. Didžiausi miestai – Kaunas, Vilkomiras, Panevėžys, Novoaleksandrovskas, Raseiniai, Šiauliai, Telšiai.
Gyventojai – lietuviai, gudai, lenkai, žydai ir maži kiekiai totorių, čigonų ir vokiečių. Viso 1,046,400 žmonių.
Nemažai pelkių, daug miškų, žuvininkystė, smalos gamyba, degtindarystė, potašo kasimas. Didžiausi miestai – Minskas, Borisovas, Igumenė, Bobruiskas, Rečica, Mozyrius, Pinskas, Sluckas, Naugardukas.
Gyventojai – gudai, lietuviai, lenkai ir totoriai. Viso 863,700 žmonių.
Auginamos kanapės ir linai, daug miškų, grūdai, bitininkystė, audimo fabrikai. Yra ežerų, pelkių ir kalnų. Svarbiausi miestai – Vilnius, Vileika, Ašmena, Trakai, Lyda, Švenčionys, Dysna.
Atkreipkit dėmesį ir į pavaizduotus gyventojus – bent jau Vilnių atstovaujanti moteriškė visai primena tą senovinių vilnietės drabužių piešinį, kur daugelis ginčijosi, jog netiesa. O štai dėl Kauno… Na, nežinau, nežinau.
o kaip ir už kiek dalindavo/pardavinėdavo tas korteles, ar čia privilegijuotiems tik buvo?
smulkmenos, bet įdomu 🙂
Spėju, kad tiesiog pardavinėdavo, greičiausiai už kokią nors sąlyginai įperkamą kainą, nors spauda tais laikais ir nebuvo pigi.